- išliaupsinti
- išliáupsinti vksm. Išliáupsintas, išáukštintas, nebegãlima su juo susikalbė́ti.
.
.
iššlovinti — tr. KŽ suteikti šlovę, didelę garbę. ║ Sut, Tat, N, NdŽ išgarbinti, išgirti, išliaupsinti: Paskui išgyrė, iššlovino jį (ps.) Pjv. Gintautas sėdėjo pirmoje vietoje už stalo ir jį pirmą rabinas iššlovino Vaižg. O, kryžiau neiššlovintas, būk iš… … Dictionary of the Lithuanian Language